Ar gali paprašyti obels,
kad daugiau bebrandintų obuolių?
Nuo dienos tos, kai išėjai
jų byrėjimas ataidi skausmu.
Ar gali, prašau, liepti vorams,
kad daugiau nebemegztų tinklų?
Ryto saulei paklydus juose
kelią rasti iš sapno sunku.
Ir maldauju: daugiau nebelyk
žvaigždėmis iš rugpjūčio dangaus.
Mano liūdesio giliausiam dugne
per šviesu nuo tavo veido brangaus.
2024 m. rugpjūčio 13 d.
Labels
Atsiminimai
(15)
Atsiprašymas
(3)
Atsisveikinimai su praeitimi
(5)
Baimė
(3)
Dėkingumas
(17)
Ditė
(1)
drąsa
(14)
Dumblo žmonės
(8)
Eilės
(200)
Kirvis
(1)
Laisvė
(7)
Lietus
(17)
Liūdesys
(15)
Makselis
(19)
meilė
(28)
Nerimas
(23)
nuojauta
(4)
Nuotykiai
(9)
Pastiprinimas
(34)
pavojus
(10)
Pavydas
(6)
Personažai
(2)
Pilnatis
(3)
Pradžia
(15)
Ramybė
(33)
rotveileris
(20)
Rūke
(9)
Sunkumai
(39)
šuo
(14)
Šviesa
(112)
Tekstai
(100)
Vidinis gyvenimas
(126)
VKV
(5)
Žmonės
(51)
Tuesday, 13 August 2024
Debesis
Nešu tau debesį
per gaudžiančias žiogais
rugpjūčio pievas
pasidabinusias rasa.
Išsiuvinėtą žvaigždėmis,
saulėlydžiu apsiūtą,
tau debesį nešu
ražienomis basa.
Atkibusį sidabro siūlą
eglės pasigauna,
pilvas prayra,
pasėja svajones.
Kol tykiai vandeny
Mėnulis dyla,
dangaus gelmėj
dar ieškome savęs.
2024 m. rugpjūčio 3 d.
per gaudžiančias žiogais
rugpjūčio pievas
pasidabinusias rasa.
Išsiuvinėtą žvaigždėmis,
saulėlydžiu apsiūtą,
tau debesį nešu
ražienomis basa.
Atkibusį sidabro siūlą
eglės pasigauna,
pilvas prayra,
pasėja svajones.
Kol tykiai vandeny
Mėnulis dyla,
dangaus gelmėj
dar ieškome savęs.
2024 m. rugpjūčio 3 d.
Subscribe to:
Posts (Atom)