Pikti žodžiai

Kažkuriuo savo nelengvos kelionės metu ėmiau tikėti piktais žodžiais apie save: esu menka, niekam tikusi, nieko nemoku ir negaliu. Baigta! Dabar pagaliau pradedu prisiminti savo tikrąjį „aš“. Aš – lašas šviesos tamsoje, ramstis bėdos ištiktam draugui, tarnas mažesniam už mane, gausiai apdovanota, kad atiduočiau save kitiems. Aš – bebaigiantis sudegti feniksas, tikintis, jog prisikels patobulintas.
Nekantriai laukiu, kol liepsnos baigs mane naikinusios ir vėl galėsiu pakiltiskrydžiui.

Prisimink ir tu. Mok sparnais drąsiai, apkabink gėrio pripildytą dangų. Gyvenk pilna krūtine. Neleisk blogiui savęs įveikti. Gyvenimo tikslas – patirti gyvenimą, visas jo spalvas. Nedažyk jo tik juodomis ir pilkomis. Mylėk savo naikintojus. Jų būtinai reikia, kad vieną dieną prisimintum savo tikrąjį „aš“.

Gero skrydžio.

2014 m. gegužės 19 d.