Šiandien mane pakirto nuovargis. Mano atveju, tai – būsena, kai nuo taip vadinamo protinio darbo stipriai skauda visus raumenis, kaulus beigi visokius sąnarius. Panašiai būna, kai žmonės serga gripu, tik tuomet, prie viso to tariamo gėrio prisideda dar ir galvos skausmas. Manęs ši laimė taip pat šiandien neaplenkė – galvą skauda, tik šitas skausmas nepanašus į įprastą sopėjimą, kuris paprastai man kyla nuo per didelio galvojimo. Šitas konkretus skausmas kyla nuo minčių nebuvimo ir keisto tuštumo smegenyse jausmo. Tokia būsena yra labai panaši į tą, kuri užklumpa prieš pat užmiegant. O šiandien ji dar ir kažkaip sezoniškai specifiška, lyg į smegenis kas būtų pienių pūkų prikimšęs.
Ot jau tas pavasaris! Žiebė man šiandien galvon su visais savo saulės spinduliais, traškančiais pumpurais, žiedais baltais, mėlynais ir geltonais, ir visokių paukščių čiulbėjimu.
Bet panašu, kad šiandien ne aš viena tokia pavasario trinktelėta. Mačiau kaimynę, kuri panašiai svirduliavo po kiemą su skalbiniais, niekaip neapsispręsdama, kaip ir kur juos padžiauti. Galiausiai moteris atsisėdo, pasidėjo krepšį ant žemės ir atstatė veidą saulei. Būta tų skalbinių, kai pagalvoji.
Popiet, prie užtvankos su Makseliu sutikome dailiai apsirėdžiusią močiutę. Mūsų praeinančių net nepastebėjo, tiesiog stovėjo su nedidele puokštele žibučių ir žiūrėjo į tekantį vandenį galvą linguodama, tarsi medituotų. Nesupratau, iš kur ji atkulniavo štai taip, lazdele pasiramsčiuodama, kai iki artimiausios autobusų stotelės bus bent keli kilometrai. Matyt, kad iš ten ir atkulniavo. Nusprendė po mišių gamta pasigrožėti.
Tolėliau ant kranto snaudė žvejys. Panašu, kad ir žuvys darė tą patį, nes kibire nebuvo nė vieno kilbuko. Gerai, kad neknarkė žmogus, o tai būtų pro šalį srovės nešamų ančių pulkelį išbaidęs, nors net jos šiandien dideliu budrumu nepasižymėjo.
Net oras šiandien kažkoks trenktas: atokaitoje karšta, pavėsyje šalta, vėjo tai nėra, tai yra, saulės buvo daug, o dabar ėmė ir dingo. Dabar niaukstosi tarsi prieš lietų.
Kaupiasi gamta sprogimui, netrukus driokstelės... O kol tylu, einu - pasnausiu.
No comments:
Post a Comment