Virsmai

Kai geidulingai

veidą užgula

neoninis dangus,

ir garsiai ausyse

suspengia siela,

mintys išbyra

per prakiurusius padus,

dulkėmis virsta tai,  

kas buvo miela.

Kol bėgi taip

barstydamas save,

ražienų subadytas,

naktinis skliautas paveja,

tarsi sapne užpildo

tuštumą meteoritais.  

Pro kiaurymes žaizdų

pasipila šviesa.

Esi jau kitas.