Nedovanoki man dangaus, nereikia:
nepastovus jo skliautas kupinas audrų,
o tolimų žvaigždžių šviesa jame šalta.
Man žiburių užteks tavose akyse,
kai jos su meile žiūri į mane.
Paliki žiedus obelims ir vyšnioms:
joks juvelyras nesukurtų gražesnių.
Skirki jaukias akimirkas, jų kiekviena,
ant sielos gijų suverta, sušildo
net kai žvarbi naktis viltį nutildo.
Leisk ryto rasai puoštis karūna
iš tviskančių voratinklių šerkšnotų,
mane gi žeidžia kiekviena aštri briauna.
Geriau dabinki širdį savo švelnumu,
kad man jo nepritrūktum niekada.
No comments:
Post a Comment