Vieną dieną
aš tavim atgimsiu,
tu – manim
ir susitiksime iš naujo,
vienas kito
kosmose paskendę,
tarsi laiko smiltys
Dievo saujoj.
Šalia suguldyti,
perpinti keliai -
dvi orbitos tamsoje
ryškiai nubraižytos,
paralelinių pasaulių
raibuliai, ir toks pat
kaskart esi,
ir kas kartą – kitas.
Aidas sklindantis
nuo pat pradžios,
kai visi ir visa
buvo vienas,
dar nuo tų laikų
tave menu, apie mus
gyvenimas
kiekvienas.
No comments:
Post a Comment