Dargana

Tokia drėgmė, kad,

rodos, sielą maudžia,

ir gervių klyksmas iš

papilkėjusios padangės

lietumi per sprandą

su šiurpuliu išspaudžia

paskutinį lašą šilumos.

Save sugrubusiuose

delnuose suspaudęs,

tarytum rudas lapų

gniužulas gužiesi ir,

pasileidęs pavėjui,  

kažkaip tikiesi dar

sulauksiąs atgaivos.

Tada, kažkaip, per 

visą šitą gėlą, kai 

vasaros grožybės ūbauja

gailėdamas šiaurys, kai

stingdamas net kvapas mėla,

pasijunti beprotiškai laimingas,

kad esi laukiamas namuos.