Atlantas. Mano

Ant tavo pečių
laikosi Visata
ir visa tai, kas
už jos ribų.

Pasaulių skliautus
kantriai neši,
neklausdamas
priežasčių.

Tavo rankose
gimsta saulės,
nuo jų nušvinta
visi pakraščiai.

Ant tavo pečių
ilsiuosi aš,
nors kartais tau
atrodo atvirkščiai.