Nedaug

O tiek nedaug tereikia:

nušviesto mėnesienos debesies,

kad paganyt galėtum jame mintį,  

šešėlio kaitroje, lietaus kelių lašų

vaivorykštėms virš miško,

upės akims pailsinti,

spiečių minčių nuvijęs,

kad pagaliau nurimtum.

Užteks vos kelių žodžių,

jei tikri, viską pasakančios tylos,

prisilietimo dovanojant viltį,

kur buvęs ir kur niekada nebūsi

nešančių sapnų spalvotų,

vienos papildomos dienos,

kurią, iki išsiskyrimo,

vien meilei skirtum.

Aukotum, rodos, viską, ką turi,

dėl dar akimirkos vienos,

kai nejauti Žemės traukos.