Naktis

Mes plačiai atsimerkę

į naktį žiūrėjom,

kai skambėjo

devynbalsės giesmė,

nuo svajonių apsunkę,

visai nenorėjom

dantračių visatos girdėt.

Lyg drugiai mintys sklandė,

dvi sielos plazdėjo  

Taku Gervių

lyg dvinarė žvaigždė,

mums pakako tylėt įmantriais

raštais pynių

apie tai ką norėjom turėt.

Toks saldus buvo sapnas

čiulbesiu apkaišytas

trumpą naktį.

Stebuklinga dermė.

Dar ilgai jo paleisti

nesugebėjom,

taip norėjom tikėt.