Belaukiant

Parrieda Saulelė leliumoj,
svieto motinėlė tylumoj,
šilko dygsniais lininėj marškoj,
lašais vaško nakties tamsumoj.

 
Parneša Saulelė leliumoj,
pažadą sulaukti gūdumoj,
miško giesmininkų ankstumoj,
šiltos duonos kvapo vėlumoj.

 
Belaukiant Saulelės leliumoj,
Elnio Devyniaragio Kalėdoj,
į šaltinį brisiu gilumoj,
sielos numazgoti baltumoj.

 
2021 m. lapkričio 26 d.

Būriau užbūriau

Nėriau nunėriau rytinį rūką
iš savo sapno paties giliausio.
Tvėriau sutvėriau žiemą dar vieną
iš šerkšno balto sidabru atausto.

Vėliau suvėliau dangų miglotą –
patalą šiltą Saulei nusnausti.
Vėriau suvėriau dangų naktinį –
šalčiui žvaigždžių ežere pasigauti.

Būriau užbūriau dieną kiekvieną,
pasaką naują sau kad atrastum.
Pinsiu nupinsiu sniego vainiką,
kad pūgoje visas bėdas pamestum.

2021 m. lapkričio 26 d.

Taku

Tartum pieno putoje
paskendęs laukas
paslaptimi alsuoja.

 
Mūsų žodžius nuo lūpų
pavogęs ryja
rūke slypintis žvėris. 

Mes, tarsi argonautai,
savo tikslo link
drąsiai laivą irkluojam.

 
Virš miško kybo juodas
slibino pilvas -
sunkus lietaus debesis.

 
Tuo pačiu taku kasdien
keliaudami sau
nuotykius išgalvojam.

 
Kuo norim, tuo ir būnam,
keliaujam ten, kur
tądien trokšta būt širdis.

2021 m. lapkričio 21 d.

Sapnas

Mes – Dievo susapnuoti,
trapūs, tarsi rytmečio migla,
trumpam, kol Saulė snaudžia,
saugūs vienas kito glėbyje.

Ir tiek nedaug tereikia:
nepaversti sapno slogučiu,
muilo burbulas kol sklendžia
Visatos stingdančiu šalčiu.

2021 m. lapkričio 20 d. 

Svajotojai

Dykynėje užkasę paslaptis
išėjo jie lietaus.
Svajonių pilnomis kišenėmis
ieškojo kas priglaus.

Šukes spalvingas, tiek, kiek liko
iš gyvenimo brangaus,
suklijavę rodė ir tikėjo:
vertins tas, kuris gaus.

Radę lietaus deimantais nuklotus
žaliuojančius laukus,
vitražais nieko nesužavėjo,
mat stiklas čia pigus.

Nelikus tikėjimo ir meilės,
rusena dar viltis:
vėjas paslaptis giliai po smėliu
gal amžiams užpustys.

Keliautojai

Mėnesiena nubalintais
debesų nėriniais
pasipuošęs dangus.

Aš sapnuoju tave,
nardantį žvaigždėse.
Mano sapnas gilus.

Tu sapnuoji mane
verpiančią gijas
iš dangaus šviesulių.

Susitikę sapne,
į pasaulius kitus
nuaudžiam takus.

O nubudę ryte,
apgaubti paslapties,
užremiam vartus.

Ten palikę, galbūt,
tikruosius save,
čia surandam save kitus.

2021 m. lapkričio 20 d.