Dykynėje užkasę paslaptis
išėjo jie lietaus.
Svajonių pilnomis kišenėmis
ieškojo kas priglaus.
Šukes spalvingas, tiek, kiek liko
iš gyvenimo brangaus,
suklijavę rodė ir tikėjo:
vertins tas, kuris gaus.
Radę lietaus deimantais nuklotus
žaliuojančius laukus,
vitražais nieko nesužavėjo,
mat stiklas čia pigus.
Nelikus tikėjimo ir meilės,
rusena dar viltis:
vėjas paslaptis giliai po smėliu
gal amžiams užpustys.
No comments:
Post a Comment