Ar žiemos rauda miškas?
Tirpsta dangus ant šakų.
Į samanas varva liūdesys,
tyloje spindintis sidabru.
Kai ramu, jau girdėti kaip gieda,
vis garsiau, arčiau prie namų.
Atodūsiai lyg akmenys, duslūs,
lyg upės išplauti iš krantų.
Dejuoja girgždančios pušys,
į mintis prisėjusios spyglių.
Lyg rakštis rankiotum iš sielos:
gal suspėsi iki pirmųjų žiedų.
Ar lietus, o gal ašaros rieda
nuo degančių skruostų šlapių?
Išplautas, tarsi naštą pametęs,
pareini pasidalinęs skausmu.
O ar gali būti lengva atgimti,
išvaikius tirštus debesis sapnų?
Iš po medžių, sidabre išmirkytas,
parsineši sielą kvepiančią mišku.
2022 m. vasario 17 d.
No comments:
Post a Comment