Argonautai

Mes išplaukiame dangaus laivais
ten, kur mūsų niekas nesuras,
tolimiausiais Visatos takais
į kitokius laikus ir erdves.

Baltuose žieduose debesų
drąsiai keliam triaukštes bures,
ant ribos tarp būties ir sapnų
skiname slapčiausias svajones.

Tarsi žuvį sidabro tinklais
išgaudome spalvotas žvaigždes:
net ir jas sudėliosim savaip,
kur gyvenimo kelias nuves.

Ir kai plonas ruoželis šviesos
perplėš tamsą, žinokit: tai mes
jį sutvėrėme savo kerais,
nesutikdami meilės prarast.