Dar reikės pripratinti akis,
iš pilkumo žiemos išbridus,
prie šio žydro ir aukšto dangaus,
dar siela jame pasiklydus.
Lyg purvynė klampus liūdesys
jaukų snaudulį ištirpinęs,
taip nubudusi vėl gyvastis
sunerimsta save išvydus.
Aiškuma, toluma, giluma.
O, kiek visko dabar matyti!
Dar viena išgyventa žiema
smilkiniuos baltai įrašyta.
2023 m. kovo 29 d.
Labels
Atsiminimai
(15)
Atsiprašymas
(3)
Atsisveikinimai su praeitimi
(5)
Baimė
(3)
Dėkingumas
(17)
Ditė
(1)
drąsa
(14)
Dumblo žmonės
(8)
Eilės
(200)
Kirvis
(1)
Laisvė
(7)
Lietus
(17)
Liūdesys
(15)
Makselis
(19)
meilė
(28)
Nerimas
(23)
nuojauta
(4)
Nuotykiai
(9)
Pastiprinimas
(34)
pavojus
(10)
Pavydas
(6)
Personažai
(2)
Pilnatis
(3)
Pradžia
(15)
Ramybė
(33)
rotveileris
(20)
Rūke
(9)
Sunkumai
(39)
šuo
(14)
Šviesa
(112)
Tekstai
(100)
Vidinis gyvenimas
(126)
VKV
(5)
Žmonės
(51)
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment