Neprisiminsiu

Raudonu rašalu kasryt
vardą mano užrašai ant
kiekvieno pakelės akmens.

Visą vargą nuplauna lietus.

Tirpsmu ištekant dienai
stingsta vakaras lede,
dega tik neapykanta sieloj.

Vieną dieną tavęs nebebus.

Liks tik rašalo dėmės
sniege tarsi bijūnai,
skleisis raudoniu vakarai.

Užpustys vėjas tavo kelius.

Nuo baltumo ryškaus
akis ašaros tvindys,
tavęs neprisiminsiu.

Į tušą pamirkyto teptuko
laukia lapas švarus.

2024 m. sausio 24 d.