Lingavau

Kai Dievas sapnavo vėją,
lingavau krante švendrais
tyliai maldas šnarėdama.

Ryto šerkšnu padabinęs
upės aižėjantį stiklą
džiaugėsi Jis piešiniais.

Tokia šalta toji grožybė,
bet gal sapne nejusti
aštraus gūsių žvarbumo?

Susigūžusios vėlės
į smilgų pūkus sutūpusios,
dar šildosi šviesos trupiniais.

Lingavau tyliai
maldas šnarėdama,
šitą sapną kitas tuoj pakeis.

vos ne vos
lašais lietaus
per rudenį prasisunkia
sumirkusi apsunkusi šviesa

vos ne vos
praplyšta miego šydas
įkalintiems gyvenimo sapne

dar pamiegok
ilga kelionė laukia
vartus plačiai atvėrė visata

dar pamiegok
per slėnį valtis plaukia
žuvies sidabro traukiama

nubudęs
kitame krante palauki
kol jūra žiburių šitam krante

išblės ji
tuomet žvaigždžių pašauktas
sugrįžti pagaliau galėsi į save

Mindaugui, 2025 m. spalio 24 d.