Lingavau

Kai Dievas sapnavo vėją,
lingavau krante švendrais
tyliai maldas šnarėdama.

Ryto šerkšnu padabinęs
upės aižėjantį stiklą
džiaugėsi Jis piešiniais.

Tokia šalta toji grožybė,
bet gal sapne nejusti
aštraus gūsių žvarbumo?

Susigūžusios vėlės
į smilgų pūkus sutūpusios,
dar šildosi šviesos trupiniais.

Lingavau tyliai
maldas šnarėdama,
šitą sapną kitas tuoj pakeis.