Priesaika

Aš būsiu tavo medis:

mano šakose giedos lakštingalos,

jos nusvirs nuo saldžių vaisių,

žiedų nektare maudysis bitės.

Mano paunksnėje tau bus saugu:

nuo vėtrų savimi užstosiu,

šalin visus debesis numosiu,

paslaptis išsaugosiu tarp rievių.

Aš būsiu tavo ežeras:

bangose nardys žuvys auksinės,

net giliausiose gelmėse bus šviesu,

smėlėtas dugnas bus švelnus tavo pėdoms.

Ant mano veido tau bus ramu:

nuo bėdų krantuose atribosiu,

tavo valtį nešiu atsargiai, neišsiūbuosiu,

net per didžiausią sausrą bus gaivu.  

Aš būsiu tavo giria:

mano tankmėse ganysis stirnos,

vainikuose laigys žaismingos voverės,

paklotę nusėsiu grybais ir uogomis.

Tau gera bus tarp smaragdo spalvos samanų:

jose paskendę svajosime,

danguje žvaigždes savaip dėliosime,

kol kartu.