Krenta užkoduotos
perseiduose viltys,
mėnesienoje žiogai
džiovina sparnus.
Ant dygių ražienų
vorai audžia ryto
ašaromis padabintus
sapnų gaudytuvus.
Tirpsta mano saulė
kartu su vasara,
greičiau, nei cukruojasi
liepų medus.
Atgimsiu užgesus jai,
spalvoms lyjant,
šerkšnui nuskynus
žiedus paskutinius.
No comments:
Post a Comment