Friday, 17 January 2020

Memento

Vietoje antkapio man -
jūros akmenėlį,
pušies ošimą -
vietoje raudų,
po galva -
balto kopų smėlio,
drabužį - iš putos,
suplaktos bangų.

Teverkia rūkas,
smilgas apkabinęs,
teliūdi žvaigždės,
paslėptos už debesų.
Tu neliūdėki:
tau kalbėsiu
tuščiose kriauklėse
tūkstančiais balsų.

Kai saulė purpurą
išlieja horizonte,
išplėšia žemę pilnatis
iš tamsos nagų,
šešėliuose mane surasi,
ant ribos
tarp šio pasaulio
ir sapnų.

No comments:

Post a Comment