Transformacijos

Vaivorykštėmis saulė

žyra tarp blakstienų,

pro tirštą rūko sieną,

per suledėjusias šakas.

Iškvėpęs nerimą, šaltos

drėgmės iki pat sielos

užsipildęs, iškeli rankas.

Palinkusios prie tako

šluotos sunkios smilgų

glaudžiasi prie kopų, nyra

smėlio raštai į bangas.

Šešėlyje krumpliaračio

Visatos parklupdytas,

akimirkas jauti visas.

Tyliai vaitoja rytas

plėšomas. Padalintas.

Žvaigždės į smiltis byra,

į trajektorijas naujas.

Žaltys, padangėje vėl

išnarą palikęs, dėsto

kitos melodijos natas.