Trapus, tarsi
laumžirgio sapnas
šią akimirką lengvumas
būties,
toks tikras, kaip
oras krūtinėj,
kad gali ranką
ištiesęs paliest.
Giliai viduje slypi
raktas
kiekvienos tikrosios
prasmės,
savy naują pradžią
pagimdžius,
be naštos lengviau
atsikvėpt.
Tyloje šviesa virpa
taktais,
skamba sielos violončelės,
kai gali visiškai
nurimęs,
į darnią melodiją
susiliet.
Paauksuotas
debesies kraštas
link žvaigždėmis
nusėtos nakties.
Iš tirštos miglos
ankstų rytą
šviesa pasaulį
išplėš.
No comments:
Post a Comment