tarsi pastoliais, kopinėja vorai,
raizgydami sudėtingas tiltų konstrukcijas,
kuriomis vasara netrukus išeis.
Dangumi vis dažniau šliaužia apsnūdę debesys,
gūsingo vėjo raginami piktai,
pilvus prarėžę į gelstančias beržų viršūnes,
praplyšę liūdesį varvina stogais.
Išvirpinę visą naktinę kaitrą nutilo
ką tik darniai orkestre griežę žiogai.
Į kol kas dar vis neįprastą tylą paniro
migloje skęstantys ankstyvi rytai.
Gūžiamės gilyn į vis šiltesnes apykakles,
drėgmei įsikabinus aštriais nagais,
tokia laimė apima pagaliau sugrįžusius
į namus, gardžiai kvepiančius obuoliais.
2020 m rugpjūčio 24 d.
No comments:
Post a Comment