Baltos lelijos

Lelijos, visur baltos lelijos,
pusnyse žydi eilėmis ir ratu,
stikluose išraižytos ir ant žemės,
kvapas žiedlapiais ant tavo akių.

Tarsi užmarštį sėtų, skandina
verpetuose, žvilgančiuose sidabru,
vagia gyvastį, apgaulė ramina,
tuštuma tyloje be minčių.

Tarsi sirenos grožiu vilioja
sielas išsiilgusias naujų pradžių,
lelijos, visur tik baltos lelijos –
mirties bučiniai, kvepiantys šalčiu.