Meditacija

Nei gyvas, nei miręs,
kai mintys pūgos išpūstytos,
lyg burbulas upės lede:

ir esi, ir nėra.

Į vidų ištrintą
baltasis triukšmas įrašytas
skamba it gaudžianti Visata
sielos gilumoje.

Save vėl atradęs
veržiesi, aižėja ledas,
aštri tarsi speigas ramybė
per nerimo stygas.

Lyg pulkas svirbelių
į vynuoges, sutupia mintys,
priartėjusi tylos riba
ranka pasiekiama.