Tarsi žarijų būtų kažkas papylęs
pasaulio pakrašty,
nubudo zylių garsiai apdainuotas rytas.
Į pusnimis apklotą mišką nešini
minčių debesimis
brendam savais takais: tau vienas, o man kitas.
Balta paklotė visur pėdom nubarstyta,
tarytum sakiniais:
vidinis dialogas guli išguldytas.
Dvi sielos lengvos, šalčiu apvalytos
sustingusiam miške,
tarytum piešinys: baltam lape grafitas.
Labels
Atsiminimai
(15)
Atsiprašymas
(3)
Atsisveikinimai su praeitimi
(5)
Baimė
(3)
Dėkingumas
(17)
Ditė
(1)
drąsa
(14)
Dumblo žmonės
(8)
Eilės
(200)
Kirvis
(1)
Laisvė
(7)
Lietus
(17)
Liūdesys
(15)
Makselis
(19)
meilė
(28)
Nerimas
(23)
nuojauta
(4)
Nuotykiai
(9)
Pastiprinimas
(34)
pavojus
(10)
Pavydas
(6)
Personažai
(2)
Pilnatis
(3)
Pradžia
(15)
Ramybė
(33)
rotveileris
(20)
Rūke
(9)
Sunkumai
(39)
šuo
(14)
Šviesa
(112)
Tekstai
(100)
Vidinis gyvenimas
(126)
VKV
(5)
Žmonės
(51)
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment