Vivus

Tarsi mirkomi piene,
kai lengvai snyguriuoja,
o pro debesį saulė švelni.

Lengvas žiemvėjis žarsto
deimantus po kojom,
ramybė kaip snaigė trapi.

Ledo kaustomi medžiai
traška tartum dejuotų,
spragatis tarškina skrabalais.

Mirguliuoja šešėliai
žiburiuose ištirpę,
šoka sielos tviskančiais sūkuriais.

Šaltis gyvastį glosto,
kvapą gniaužia krūtinėj,
spraudžia tarp pasaulių dviejų.

Tarsi mirkomas piene,
baltumoj begalinėj
jautiesi gyviausias iš visų.