Įkvėpki į save pavasarį,
pasaulį begalinai ryškų(dar akys bijo po žiemos!),
įkvėpki visus žiedus ir spalvas,
gal kitąmet ir vėl pavyks sugrįžti,
bet rink tokias akimirkas
lyg žemuoges ant smilgos,
tarsi įrodymus, kad gyvenai
plačiai akis atvėręs ir rankas.
No comments:
Post a Comment