Lingavau

Kai Dievas sapnavo vėją,
lingavau krante švendrais
tyliai maldas šnarėdama.

Ryto šerkšnu padabinęs
upės aižėjantį stiklą
džiaugėsi Jis piešiniais.

Tokia šalta toji grožybė,
bet gal sapne nejusti
aštraus gūsių žvarbumo?

Susigūžusios vėlės
į smilgų pūkus sutūpusios,
dar šildosi šviesos trupiniais.

Lingavau tyliai
maldas šnarėdama,
šitą sapną kitas tuoj pakeis.

vos ne vos
lašais lietaus
per rudenį prasisunkia
sumirkusi apsunkusi šviesa

vos ne vos
praplyšta miego šydas
įkalintiems gyvenimo sapne

dar pamiegok
ilga kelionė laukia
vartus plačiai atvėrė visata

dar pamiegok
per slėnį valtis plaukia
žuvies sidabro traukiama

nubudęs
kitame krante palauki
kol jūra žiburių šitam krante

išblės ji
tuomet žvaigždžių pašauktas
sugrįžti pagaliau galėsi į save

Mindaugui, 2025 m. spalio 24 d.   

Keisti ketureiliai

Iš
by
rėjo
iš atminties
prasmingi žodžiai.

Eisiu juos iš tylos susirinksiu.

---
Taip skubėjau gyventi,
kad lėkimas kvapą
užgniaužė.

Dabar tik ledonešį medituoju.

---

Pusnyse pasisėjau minčių.
Šalčio žiedai pražydę
suspindo.

Pas tave skubu pasišidyt.

---

Sudužo viltys į šipulius,
margaspalvės šukės
pasklido.

Bus gražaus kintsugi, nebeverki.

---

Šaltyje kažką traška pušys,
tarsi pačios bristų per
sniegą.
Aš kaip oro burbulas lede.

---

Naktimis langą
papuošia Jupiteris:
kvadrate juodam baltas taškas.
Prieš užmiegant vis nubunda viltis.

---

Šiaurys pjauna
iki pat kaulų čiulpų,
lyg bandytų gyvybę atimt.
Girdžiu jau pavasarį ateinant.

---

Pro langą
veržiasi tamsa:
anglimi naktis užrašyta.
Tavo akys tarsi ežerai lelijoms žydint.

---

Vėjas sūkurius velia
minčių padrikų
prisipurtęs.
Po lietaus pakvipo pradžia.

---

Pro dusliai
barškančias duženas
vidun veržiasi Saulės šviesa.
Tyliais atodūsiais širdį klijuoju.

Nubusti

Akimis siuvinėju dangų,
lino maršką – saulėtu auksu,
daigams šiluma sudvejojus,
giesmininkų ryte paklausiu

ar jau laikas atėjo džiaugtis,
snaudulį iš patalų išpurčius,
pilkumą nuo veido nubraukus?
Stingulys dar maldoms kurčias.

Gal jau laikas savyje pažadint
tikėjimo bijūnais viltį,
medaus iš liepų saldumą,
džiaugsmą rytais vėl užgimti?

Kol po pėdomis šnabžda sniegas,
šaltis skalpeliais operuoja,
palengvėjusios sklendžia sielos,
sparnais skausmą pavertusios moja.

2025 m. vasario 17 d.