apie jį portaluose neparašys.
Mano žygdarbis tylesnis už naktį:
vienas žingsnis ir aš uždarau duris.
Mano veidas mėlynėmis nusėtas,
jas kas dieną kruopščiai slepiu.
Visas kūnas – svetimų pirštų žymės,
širdis – išvagota randų.
Jie man sako, turėčiau atleisti,
jie man sako, kad tai – normalu,
mano sielą po riekę pjausto,
kol kukliai šypsotis turiu.
Mano žygdarbis šiandien – tik žingsnis,
apie jį niekas neparašys,
bet tik žengusi jį galėsiu viltis:
su mūsų dukromis jie taip neišdrįs.
/Moterų istorijos/
No comments:
Post a Comment