Ant samanų žalių prigulęs
devyniaragis pilnatį parito,
bangose žvaigždes išmaudęs,
likimus audžia iki ryto.
Miglos žalčiai nuo šlaito tingūs
pakrančių smėlį pilvais raižo,
sidabro gijoms susipynus,
vilnys visas klaidas nulaižo.
Kol šerkšnas pušyse surašo,
kas kiekvienam ateity skirta,
ryto žara įsiliepsnoja,
visus parėdymus ištirpdo.
Pamiršęs visą nakties vargą,
devyniaragis saldžiai snaudžia,
likimo raštai pasiklydę,
Visatos staklės garsiai gaudžia.
Labels
Atsiminimai
(15)
Atsiprašymas
(3)
Atsisveikinimai su praeitimi
(5)
Baimė
(3)
Dėkingumas
(17)
Ditė
(1)
drąsa
(14)
Dumblo žmonės
(8)
Eilės
(200)
Kirvis
(1)
Laisvė
(7)
Lietus
(17)
Liūdesys
(15)
Makselis
(19)
meilė
(28)
Nerimas
(23)
nuojauta
(4)
Nuotykiai
(9)
Pastiprinimas
(34)
pavojus
(10)
Pavydas
(6)
Personažai
(2)
Pilnatis
(3)
Pradžia
(15)
Ramybė
(33)
rotveileris
(20)
Rūke
(9)
Sunkumai
(39)
šuo
(14)
Šviesa
(112)
Tekstai
(100)
Vidinis gyvenimas
(126)
VKV
(5)
Žmonės
(51)
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment