Vos lašas šviesos,
pro lino maršką
išpeltakiuotą,
į medės sapną,
po našta balta,
pasidabruota.
Medumi sunkias
pažadas šiltas
vėlei nubusti,
dangų palietus,
vėjo glamones
šiltas pajusti.
Pardunda ratai
gintaru, auksu
išdekoruoti,
neša mergelę
ugnies liežuviais
apvainikuotą.
Buskit nubuskit
akys užmerktos,
snaudulio pilnos,
ruoškit papuoškit
viešniai takelį,
pažadas pildos.
Labels
Atsiminimai
(15)
Atsiprašymas
(3)
Atsisveikinimai su praeitimi
(5)
Baimė
(3)
Dėkingumas
(17)
Ditė
(1)
drąsa
(14)
Dumblo žmonės
(8)
Eilės
(200)
Kirvis
(1)
Laisvė
(7)
Lietus
(17)
Liūdesys
(15)
Makselis
(19)
meilė
(28)
Nerimas
(23)
nuojauta
(4)
Nuotykiai
(9)
Pastiprinimas
(34)
pavojus
(10)
Pavydas
(6)
Personažai
(2)
Pilnatis
(3)
Pradžia
(15)
Ramybė
(33)
rotveileris
(20)
Rūke
(9)
Sunkumai
(39)
šuo
(14)
Šviesa
(112)
Tekstai
(100)
Vidinis gyvenimas
(126)
VKV
(5)
Žmonės
(51)
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment