Vos keli centimetrai
tarp manęs ir kosminio speigo.
Nežinoma kryptimi neša
pasimetęs erdvėje laivas.
Sninga meteoroidais,
jau beveik nebeliko laiko.
Paskutinius deguonies gurkšnius
godžiai taupau, tikiu lyg vaikas.
Siunčiu koordinates
tik tau, kiti jau nebeieško.
Tyli rūdijančios antenos
į klaidingas puses nukreiptos.
Tirpstu su žvaigždžių šviesa,
neša į bedugnę besaikę.
Aš žinau, kad tu rasi mane
net kai teorijos nuneigtos.
2021 m. gruodžio 6 d.
Labels
Atsiminimai
(15)
Atsiprašymas
(3)
Atsisveikinimai su praeitimi
(5)
Baimė
(3)
Dėkingumas
(17)
Ditė
(1)
drąsa
(14)
Dumblo žmonės
(8)
Eilės
(201)
Kirvis
(1)
Laisvė
(7)
Lietus
(17)
Liūdesys
(15)
Makselis
(19)
meilė
(28)
Nerimas
(23)
nuojauta
(4)
Nuotykiai
(9)
Pastiprinimas
(34)
pavojus
(10)
Pavydas
(6)
Personažai
(2)
Pilnatis
(3)
Pradžia
(15)
Ramybė
(33)
rotveileris
(20)
Rūke
(9)
Sunkumai
(39)
šuo
(14)
Šviesa
(112)
Tekstai
(100)
Vidinis gyvenimas
(126)
VKV
(5)
Žmonės
(51)
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment