jūra žiedų lig pat dangaus,
sakytum laužą būtų kas surentęs
fone buvimo nerangaus.
Kol pilkuma vidun į sielą liejas,
piene išmirkęs debesis
žadina ilgesį akis užgulęs,
maitinas nerimu širdis.
Gal plėšydamas baltą naktį rytas,
įspraudęs kaspiną spalvos,
mena, kad vėl bus tai, kas jau matyta,
sulaukus paskirtos dienos.
Sunku iš balto patalo pakirdus
žiedus paleist iš atminties.
Devyniaragio kanopas išgirdęs
lauk, neprarasdamas vilties.
No comments:
Post a Comment