Tirpsta šviesa,
tarsi medus iš korio
klampiai varva laikas.
Laukiu tavęs.
Tu pareini
tamsa pasidabinęs,
plaukus vėjas draiko,
neši žvaigždes.
Kvieti išeit,
už stiklo galvą purtau,
tau oro bučinį
lietus nuneš.
O, lapkriti,
žvarbus bičiuli pilkas,
jau girdžiu, kad pareini
į tuštėjančias gatves.
2021 m. spalio 3 d.
Labels
Atsiminimai
(15)
Atsiprašymas
(3)
Atsisveikinimai su praeitimi
(5)
Baimė
(3)
Dėkingumas
(17)
Ditė
(1)
drąsa
(14)
Dumblo žmonės
(8)
Eilės
(200)
Kirvis
(1)
Laisvė
(7)
Lietus
(17)
Liūdesys
(15)
Makselis
(19)
meilė
(28)
Nerimas
(23)
nuojauta
(4)
Nuotykiai
(9)
Pastiprinimas
(34)
pavojus
(10)
Pavydas
(6)
Personažai
(2)
Pilnatis
(3)
Pradžia
(15)
Ramybė
(33)
rotveileris
(20)
Rūke
(9)
Sunkumai
(39)
šuo
(14)
Šviesa
(112)
Tekstai
(100)
Vidinis gyvenimas
(126)
VKV
(5)
Žmonės
(51)
Friday, 8 October 2021
Ženklas
Pamiškėje,
kur baigias laukas,
smilgų ir rūko glėbyje,
gražuolę dieną užgesinęs
vakaras laidoja palengva.
Voratinklių
šilkais užklojęs,
skruostus nuprausęs rasoje,
jonvabalių žvakes įžiebęs,
tyliai skandina užmarštyje.
Tokia tyla,
tik lapai šiugžda -
vien auksu verkia tamsoje
klevai, šalnos jau išbučiuoti,
klimpstantys vis gilesniam sapne.
Akvarele
sudiev išlietas.
Liūdesys paskendęs spalvose.
Toks elegantiškas ir griežtas
ženklas vasarai: jau pabaiga.
2021 m. spalio 3 d.
kur baigias laukas,
smilgų ir rūko glėbyje,
gražuolę dieną užgesinęs
vakaras laidoja palengva.
Voratinklių
šilkais užklojęs,
skruostus nuprausęs rasoje,
jonvabalių žvakes įžiebęs,
tyliai skandina užmarštyje.
Tokia tyla,
tik lapai šiugžda -
vien auksu verkia tamsoje
klevai, šalnos jau išbučiuoti,
klimpstantys vis gilesniam sapne.
Akvarele
sudiev išlietas.
Liūdesys paskendęs spalvose.
Toks elegantiškas ir griežtas
ženklas vasarai: jau pabaiga.
2021 m. spalio 3 d.
Subscribe to:
Posts (Atom)