Suvokimas

Medžių viršūnėse šnara lapai, drąsindami vienas kitą paskutiniam skrydžiui. Juos nieko nelaukusios lenkia žemyn saujomis byrančios gilės. Dar vakar šiugždėjusi nuo šmirinėjančių pelių miško paklotė šiandien jau trenkia puvėsiais. Dryža ji nuo tįstančių medžių šešėlių, kurie darosi vis aiškesni. Kukliai atrodo plinkantys kamienai, įsikibę dar neseniai juos šlovingai puošusio rūbo likučių.  

Iš visiškai giedro dangaus pro raustančius klevo lapus krintantys saulės spinduliai glosto paskutinius žiedus baikščiai, tarytum tardami sudiev. Vos viena kita gėlė tebepuošia džiūvančias pievas ir miško takus. Jų ryškiai geltonos arba rausvai mėlynos galvos svyra, taip ir neatsigavusios nuo gausios rytinės rasos lašų, kuriais saulei tekant pavirto tirštas rūkas.

Užsimerkusi atstatau veidą dangui ir atsiduodu maloningai šilumai. Tokia tiršta ši rugsėjo auksaspalvė šviesa, kad rodos gali jos įkvėpti. Apgaulingas tas jos švelnumas: užliūliavusi, vidun ji liejasi skverbdamasi iki giliausių užkaborių, tyrinėdama sukauptą vidinį turinį. Lyg rytinė migla joje ištirpsta viskas, kas netikra ir neverta.

Tarytum plunksna apleistame voratinklyje dar blaškosi mintis, kurią sunku paleisti, tačiau neilgam. Netrukus viduje įsivyrauja auksaspalvė tyla. Prabėga dar akimirka ir suprantu, kad Kūrėjas man siunčia naują pamoką.

Dėkingumas.

Apie kietą kaktą

Kaime dabar dažnai gali išgirsti nuomonių apie orą. Kalbama, kad žiema bus labai šalta, nes šermukšniai net raudoni nuo uogų, nuo nutukusių voverių stipriai supasi eglių šakos, purtydamos žemyn kankorėžius, o kurmiarausiai yra labai gilūs. Yra ir daugiau visokių požymių, kurių nesugebu prisiminti, bet praktiškai bet kas gamtoje dabar rodo, kad žiema turėtų būti šalta. Vietiniai žmonės, o žemaičiai nėra labai šnekūs, yra pakankamai kategoriški šiuo klausimu, nuomonę reiškia trumpai, bet aiškiai ir, dažniausiai, nepajudinamai.

Man kartais atrodo, kad nuomonės turėjimas ir kietakaktiškas jos laikymasis – didžiulis prakeikimas. Negaliu pasakyti, kad nuomonę turiu nuolat ir apie viską. Kartais, o ypač spaudžiama, užsispiriu jos visai neturėti. Gal taip geriau, nei turėti ją bet kokią ir kalbėti kas ant seilės papuola. Tačiau neturėti nuomonės yra nemadinga. O dar blogiau – nesugebėti jos apginti pasitelkus visas įmanomas ir neįmanomas priemones.

Tos nuomonės išturėjimo lenktynės labai išvargina. Kai pagalvoji, ką mes iš viso žinome? Nuomonė – labai subjektyvus, mažai tiesios turintis dalykas, daugiausia pasakantis apie mus pačius, mūsų pažiūras ir net būdą. O kieta kakta... na, tai nutinka visiems. Nors geriau ir nenutiktų, nes visi labai kieti kūnai yra dar labiau riboti. O jei esi ribotas, tai jokia nuomonė nebeišgelbės. Nes iš esmės, jei žmogus yra ribotas, tai visus bei viską taip pat nori įsprausti į ribas. Ir ne šiaip į bet kokias, bet tokias, kurias susigalvoja pats. Anokia čia fantazija pas ribotą žmogų. 

Juokas juokais, bet nėra ko stebėtis, jei susidarai nuomonę, o ji nepasitvirtina.  Nes taip nutinka bemaž visiems išgalvotiems dalykams. Štai braidžioja Ventoje visiškai balta gervė. Gražu. O man nelabai, nes bijau, kad žiemą ji čia sušals. Sako gi žmonės, kad bus šalta. Gerai, kad bent voverės įmito. 

Šviesuliai

Toks gilus dabar naktinis dangus, tiek žvaigždžių jame gali įžiūrėti! Pastovėjus užversta galva, netrukus ima atrodyti, kad šviesuliai lekia artyn. Kartais nuo to pasidaro baugu ir norisi susigūžti, bet kartais atrodo, kad imu sklęsti aukštyn. Besvoris mano kūnas kyla, prasiskverbia pro egzosferą, palieka už savęs Saulės sistemą, Paukščių taką, lekia kol pagaliau ištirpsta begalinėje tamsybėje. Manęs nelieka šitame ribotame kūne, tik dvasia, pavirtusi į atskirą galaktiką beribėje Visatoje. Mano ūke spindi milijonas saulių.

Šitaip į dangų pažiūrėjus, kitomis akimis žemiškąjį pasaulį pamatai. Kažkoks lengvumas atsiranda ir tikėjimas kažkuo, nors nieko panašaus nebuvo prieš užverčiant galvą. Galbūt tai tiesiog pasimiršta, kol laiką švaistome darydami tariamai svarbesnius darbus. Nors kas svarbiau, nei pamaitinti dvasią, kuriai teks savyje talpinti tai, kas galvoje kol kas nesutelpa.