Keista, kad žodžiai tokie pigūs, o deimantai – brangūs. Visatoje
pilna planetų, kuriose gausu pačių įvairiausių brangiųjų metalų ir mineralų,
kristalų ir kitų žvilgančių dalykų, tačiau visai gali būti, kad esame
vienintelė planeta, kurioje yra žodžiais susikalbantys žmonės. Daugybe
nuostabiausių žodžių, kurių kombinacijų galima sudaryti tiek pat daug, kiek
danguje yra šviesulių.
Dar keisčiau, kad iš visų tų nesuskaičiuojamų kombinacijų
kažkodėl neretai pasirenkamos ne pačios maloniausios. Kažkodėl geri, gražūs,
malonūs žodžiai, pagyrimai, atjautimai ir kitos sielą, o kartais net fizinę
sveikatą gydančios, jėgų, vilties ir polėkio suteikiančios formuluotės tapo
tokios pat retos, kaip patys brangiausi pasaulyje briliantai. Tokios retos, kad
apstulbina iki nežinojimo ką daryti.
O pats keisčiausias dalykas yra tai, kad žodžiai kartais
kainuoja tiek, kiek jokiais briliantais neatlyginsi. Pikti, žlugdantys,
žeidžiantys, iš priplėkusių vidinės tamsos kerčių besiliejantys, klampūs nelygu
karštos smalos čiurkšlės, tarsi botagais čaižančios per jautriausias ir
atviriausias vietas.
O jei žodžiai būtų deimantai, ar su jais būtume atsargesni? Ir
kaip atrodytų žmonės, jei kiekvieną dieną juos puoštume saujomis pačių
gražiausių mineralų? Atsidūręs minioje, greičiausiai, pasijustum tarytum nardantis
rugpjūčio nakties danguje. Tokį spindesį net purvu apipylus sunku užgožti. O be
purvo, deja, čia niekaip, mat kiekvienas dalinasi tuo, kuo jo vidus turtingas.
O taip jau yra, kad kartais žmonės kapstosi purve visai ne dėl deimantų. Man atrodo,
kad tai yra pati svarbiausia priežastis, dėl kurios pirmiausia turime negailėti
pačių gražiausių žodžių tiems, kuriuos mylime. Lai spindi jie ryškiau už visas žvaigždes
kartu paėmus!
O tuomet, šiek tiek pasitreniravus, galima nebegailėti gerų
žodžių ir visiems kitiems. Net tiems, kurie kapstosi purve visai ne dėl deimantų.
Visai gali būti, kad nuo tokio grožio jie tiesiog apstulbs iki nežinojimo ką
daryti. Ir visai gali būti, kad
reguliariai ir veiksmingai stulbinami jie pakils arčiau žvaigždėto dangaus.
No comments:
Post a Comment