kartais gyvena
antras Mėnulis.
Žydi jame
baltos lelijos,
sidabro žuvys.
Naktimis gieda
lakštingala jam
kol žvaigždės žiūri.
Melduose glaudžias
po darbo dienos
vėjas prigulęs.
Aukštai danguje
pirmasis kybo,
vienišas liūdi.
Pavydas graužia,
kolei sudyla.
Ragan sudžiūvęs
svajoja slapta:
išgelbės visus,
neleis pražūti.
Norėtų ir jis
kartais gyventi,
mylimas būti.
Taip ir neaišku,
tikresnis kuris,
apgauna protas.
Kartais mielesnis
kitiems atspindys
pačių išgalvotas.
