Į pražilusio ryto glėbį
krenta ką tik pakilusi Saulė.
Sapnuose vos plačiai atsimerkęs
vėlei skęsta pasaulis.
Iš klampios kasdienybės išbridę
tik trumpam su tavim atsibusim.
Migloje saldaus netikrumo
kuriam laikui tyčia pražūsim.
Ąžuolų rievėmis apkaišytas
dar miega pavargęs laikas.
Pulsavimą Visatos pajutęs
jau krūpteli žemėje daigas.
Dar pasnauskime truputį
lino patalais uždangstyti,
kopinėdami lėtą būtį
lyg lape naujame įrašyti.
2024 m. gruodžio 23 d.
