Virpančių stygų sujungti,
tarsi voratinkliuose
supamės.
Kas benutiktų man
tu tai jauti.
Mes virstame upėmis.
Nėra krantų,
visatos toliuose
paklystame.
Panirę vienas kito
bangose
pražystame.
Tavy regiu
visą save
tarsi veidrodžio šukėse.
Tu spindi saulėmis,
aš atsispindžiu tavyje,
nardau tavo ūkuose.
Iš savo rankų
maitinu tave
tarpgalaktine muzika.
Kur bebūtum
į dabar ir čia
laiko kilpos tenukelia.
No comments:
Post a Comment