Atsisveikinimas

Traukia nepatogią natą vėjas,

tarsi balso stygas pertempęs

pajūry, veldamas bangas.

Lyg akimirka net nesuspėjus

mirktelėt, prasprūdo vasara

pro glėbiui paruoštas rankas.

 

Į permirkusią žolę obuoliai

leidžiasi atodūsiais dusliais,

pamiršom jau paukščių šnekas.

Ryte tylu, net kvėptelėt baugu:

dar išbaidysi gardžiai beržo

dūmais pakvipusias miglas.

 

Neverk, dangau, viskas gerai – ji grįš,

tereiks naktim apsukti ratą,

kartojant tas pačias maldas.

Vėl, pabėgiojusi po žvaigždynus,

trumpam užbėgusi pasileis

svajonių kupinas kasas.

 

2021 m. rugpjūčio 30 d. 

Parudenė

Naktiniame danguj
Verpėja Betelgeizę
į ritę jau įtaisė:
prisuks auksinių siūlų
ilgiems žiemos sapnams.

Lino spalvos padangtėj
soduose vis dar linksta
obelys nuo sunkumo,
lietūs mazgoja skruostus
raustantiems obuoliams.

Vagą prisiminė
vasarą snaudus upė:
sruogas iš švendrų renka,
kaupiasi, ruošia naują
išbandymą krantams.

Drebulės palaukėj,
mirgėdamos nuo vėjo,
sakytum medituoja,
blunka modamos sudiev
svajingiems vakarams.

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Ne dėl savęs

Jis bijojo, nes buvo žmogus,
žinojo, kad laukia kančia.
Toks gyvenimas buvo gražus,
bet kitokia Tėvo valia.

Ar nebuvo jam gaila savęs?
Dar galėjo tiek būti dienų.
Dėl visų: dėl tavęs ir manęs.
Ar ir aš šitaip, Dieve, galiu?

Lyg iš dugno gilių vandenų,
iš tamsos į Tave, kur šviesu.
Man suteiki bent šiandien jėgų
dėl savęs neaukoti kitų.

Rasoje

Sapnų gaudyklėmis apraizgyta
ryto rasoje skęsta pieva.
Nakčiai lėtai akis užmerkiant
gali išgirsti dainuojant Dievą.

Bunda po kojomis saulių jūra:
kiekviename laše sidabro
atsiveria nauji pasauliai,
net vėjas trumpam susitvardo.

Ir, rodos, tiek nedaug tereikia:
akimirką vien širdimi klausytis,
kad šitą grožį išsineštum
savy, jau būdamas visai kitas.

Ramuma

Tarsi sudiev sakytų pamiškė
gelsvėjanti žalia,
lapai beržų byra ant samanų:
ruduo visai šalia.

Ilsisi upė visiškai skaidri
paklydus žolėse,
lyg sustabdytas laikas tyliai
maudosi vagoje.

Debesų pilis javų lauku gena
auksaspalvė banga.
Taip ramu, kad net dangus atrodo
pasiekiamas ranka.

Naktinis lietus

Varva šiąnakt apsunkęs dangus:
iš žvaigždžių sidabras teka,
gaiva - saldi tarsi medus,
lašais tykiai obelys šneka.

Jau ramu: negirdėti aušros,
paryčiais rasoje žiogai tyli,
vėjo dūsavimas toks graudus,
lyg žmogaus, kai jo niekas nemyli.

2021 liepos 31 d.