„Jūs esate blogis,“ – jie aiškina,
kišdami po tankų vikšrais vaikus,
traiškomų kaulų garsais šlovindami
kraujo ištroškusius savo stabus.
„Mes jus apvalysim,“ – jie sako,
peiliais žymėdami moterų kūnus,
svylančios mėsos tvaiką maskuodami
cerkvėse tirštais smilkalų dūmais.
„Jūs to nusipelnėt,“ – jie teisia,
laidodami griuvėsiuose gyvus,
žiaurumą ekstazėje išlaisvindami,
misdami grynos kančios syvais.
„Spręsime mes,“ – jie reikalauja,
išdidžiai iškėlę kruvinus kumščius,
naujoms aukoms altorių matuodami,
kol visos tikisi, kad joms taip nebus.
„Mums tarnausit,“ – neslepia
neapykantos sėdami mirtį.
Nuo siaubo atbukęs pasaulis
nekaltųjų dejonių nebegirdi.
2022 m. balandžio 4 d.
Labels
Atsiminimai
(15)
Atsiprašymas
(3)
Atsisveikinimai su praeitimi
(5)
Baimė
(3)
Dėkingumas
(17)
Ditė
(1)
drąsa
(14)
Dumblo žmonės
(8)
Eilės
(200)
Kirvis
(1)
Laisvė
(7)
Lietus
(17)
Liūdesys
(15)
Makselis
(19)
meilė
(28)
Nerimas
(23)
nuojauta
(4)
Nuotykiai
(9)
Pastiprinimas
(34)
pavojus
(10)
Pavydas
(6)
Personažai
(2)
Pilnatis
(3)
Pradžia
(15)
Ramybė
(33)
rotveileris
(20)
Rūke
(9)
Sunkumai
(39)
šuo
(14)
Šviesa
(112)
Tekstai
(100)
Vidinis gyvenimas
(126)
VKV
(5)
Žmonės
(51)
Monday, 4 April 2022
Subscribe to:
Posts (Atom)