Bunda

Tarsi daugtaškiai šiandien debesys,
sakiniai nebaigti, nepradėti.
Lyg garsai tariami negirdėti,
nejaukumo tiek daug dausoje.


Ryški Saulė – raudonas šauktukas,
pasibaigus rėksmingai popietei,
akį nemaloniai rėžiantis
juodo teksto pilname lape.

Lyg brūkšniai nepažįstamo rašto
styro šakos, negyvos ir plikos.
Bunda sielose pritilę pokalbiai,
nutraukti nakties tyloje.

2024 m. sausio 26 d.

Neprisiminsiu

Raudonu rašalu kasryt
vardą mano užrašai ant
kiekvieno pakelės akmens.

Visą vargą nuplauna lietus.

Tirpsmu ištekant dienai
stingsta vakaras lede,
dega tik neapykanta sieloj.

Vieną dieną tavęs nebebus.

Liks tik rašalo dėmės
sniege tarsi bijūnai,
skleisis raudoniu vakarai.

Užpustys vėjas tavo kelius.

Nuo baltumo ryškaus
akis ašaros tvindys,
tavęs neprisiminsiu.

Į tušą pamirkyto teptuko
laukia lapas švarus.

2024 m. sausio 24 d.