Kol lyja lietus,
dusliai, lapų pilni,
sielos indai skamba.
Vienspalvis dangus
ant delnų, taip arti,
akivaran smenga.
Tol laikas klampus,
dienos mirtis švelni,
klevai auksu varva.
Sutemos į namus
braunasi pro duris,
širdies stygas kerpa.
No comments:
Post a Comment