Kartais visai neveikia gravitacija,
tuomet neriu į žydrą dangų.
Pamirštas laikas ir orientacija,
tyla į sielą įsirango.
Kryptis – erdvėlaikio tamsus horizontas,
lyg raketa į gelmę šaunu.
Praeitį deginu vietoje kuro,
varikliai gaudžia toli už durų.
Ant stygų kabo mezgamas Visatos kraštas,
tamsioj bedugnėj dygsta žvaigždės.
Nunertas iš klaustukų sielos raštas,
prasmių neiškoduoja raidės.
Trumpam sugrįžus į pasaulio triukšmą,
drakonui duoklė atiduota.
Akys nerimastingai dairosi į dangų:
nauja kelionė suplanuota.
Labels
Atsiminimai
(15)
Atsiprašymas
(3)
Atsisveikinimai su praeitimi
(5)
Baimė
(3)
Dėkingumas
(17)
Ditė
(1)
drąsa
(14)
Dumblo žmonės
(8)
Eilės
(200)
Kirvis
(1)
Laisvė
(7)
Lietus
(17)
Liūdesys
(15)
Makselis
(19)
meilė
(28)
Nerimas
(23)
nuojauta
(4)
Nuotykiai
(9)
Pastiprinimas
(34)
pavojus
(10)
Pavydas
(6)
Personažai
(2)
Pilnatis
(3)
Pradžia
(15)
Ramybė
(33)
rotveileris
(20)
Rūke
(9)
Sunkumai
(39)
šuo
(14)
Šviesa
(112)
Tekstai
(100)
Vidinis gyvenimas
(126)
VKV
(5)
Žmonės
(51)
Saturday, 17 April 2021
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment