Sapnų gaudyklėmis apraizgyta
ryto rasoje skęsta pieva.
Nakčiai lėtai akis užmerkiant
gali išgirsti dainuojant Dievą.
Bunda po kojomis saulių jūra:
kiekviename laše sidabro
atsiveria nauji pasauliai,
net vėjas trumpam susitvardo.
Ir, rodos, tiek nedaug tereikia:
akimirką vien širdimi klausytis,
kad šitą grožį išsineštum
savy, jau būdamas visai kitas.
Labels
Atsiminimai
(15)
Atsiprašymas
(3)
Atsisveikinimai su praeitimi
(5)
Baimė
(3)
Dėkingumas
(17)
Ditė
(1)
drąsa
(14)
Dumblo žmonės
(8)
Eilės
(200)
Kirvis
(1)
Laisvė
(7)
Lietus
(17)
Liūdesys
(15)
Makselis
(19)
meilė
(28)
Nerimas
(23)
nuojauta
(4)
Nuotykiai
(9)
Pastiprinimas
(34)
pavojus
(10)
Pavydas
(6)
Personažai
(2)
Pilnatis
(3)
Pradžia
(15)
Ramybė
(33)
rotveileris
(20)
Rūke
(9)
Sunkumai
(39)
šuo
(14)
Šviesa
(112)
Tekstai
(100)
Vidinis gyvenimas
(126)
VKV
(5)
Žmonės
(51)
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment