iš sapnų šešėlio,
neapčiuopiama,
lyg bučinys vėjo.
Liko man tik tiek,
laikiau, kiek galėjau,
kol iš praeities
balsą dar girdėjau.
Tirpsta lyg migla
tavo mielas veidas.
Nieko nebėra,
tik aš – tavo aidas.
Giliai savyje
likučius dėlioju,
smėlio pilyje
banga apsikloju.
2021 m. rugsėjo 10 d.
No comments:
Post a Comment