Padūmavusį rytą rugpjūčio
iš voratinklių guolio pakirdusi
rasoje braido vieniša Saulė.
Nebešlovina jos giesmininkai,
smailes rikiuočių į pietus nukreipę,
kaitroje atpažinę apgaulę.
Mums tai tinka, dar vasarą žaidžiam:
neapdairiai šešėliuos prisnūdusiems
melancholiškai skruostus bučiuoja.
Vis anksčiau išsikvėpusi gula,
tarsi žiogų maldomis užliūliuota,
naktimis Perseidus sapnuoja.
2022 m. rugpjūčio 9 d.
No comments:
Post a Comment