miško paklotė akis
žydras pramerkė.
Iš džiaugsmo šokčioja
širdis.
Sparnuočiai, smailėmis
nuo skliauto krašto
siūlą užkabinę, pilką
mezginį nuardė,
kartu nusinešė
slogias mintis.
Traškėdami iš
luobo lauk veržiasi pumpurai,
lapus pernykščius
kelia daigai žiemą iškentę
– naujos pradžios viltis.
Spurda lyg žiedas
besiskleidžiantis krūtinėj
– į šviesą siela veržiasi,
devynbalsės giesmėj
skamba atgimimo paslaptis.
No comments:
Post a Comment